sprungulys

sprungulỹs sm. (3^b) Vl, spruñgulis (1) 1. Lnkv, Akm trumpas pagalys: Kam gerus medžius degini – a negali kokių sprungulių̃ parankiot! Škn. Virbais, sprunguliaĩs pasikūriau, gero prakuro neturėjom Šts. Paleido su spruñguliu karvei į kulnus Jnš. 2. žr. sprunklis 1: Spruñgulis – medukas, kurs užsega kaklininkus Dr. 3. skeveldra; plg. sprogulys 1: Spruñgulį išdaužė kaule su akmeniu Lnk. 4. žr. sprugulas: Užejo debesys, ledai nukapojo medžių sprungulius Klt. Pirma pasdaro sprunguliùkas, o tada i lapas Klt. 5. gabalas: Ans išmetė sprungulį šūdo J.